Unu raymay killapin, iskay waranqa chunka isqonniyoq watapin, Perú suyupiqa hoq mana hayq’aq ruwakusqanta ruwarani, qhelqaspay, chaymanta mamitaypa churawasqan Qosqomanta runasimiywan, harawimanta hatun k’uskiyniyta hark’arani. Kay qhelqaqa hoq hatun mosqoymanta willarikuyninmi kakun, noqaq kawsayniymantapacha awasqa kakun, aylluykunawan kawsayniymantapachawanpas awasqa kakun, llaqtarunakunawan kawsayniymantapachawan ima awasqa kakun, warmiruna hina kawsayniymantapas tarikun, runasimipi rimaq llaqtakunamanta qhawarichiqnin hina, hark’aqninpuwanpas kaspa, hamut’asqa k’uskikunaq qhelqaqnin kaspa ima.
In October 2019, I carried out an unprecedented act in Peru, writing and defending my doctoral dissertation on Quechua poetry in my native mother tongue, the Runasimi from Cusco. This reflection is the story of a dream, woven from my personal, family and collective experiences, as a warmiruna, activist and academic of the Quechua people.